GREITOJO SKAITYMO PAGRINDAI
Skaitymas yra vienas iš žmogaus veiklos rūšių ir kaip jis neatrodytų paprastas, tai labai sudėtingas, psichofizinė procesas, kuris gali būti sąlyginai suskirstytas į tris etapus:
1. esančios tekste informacijos skaitymas
2. jos supratimas
3. prisiminimas
Apsvarstykime dabar kiekvieną iš šių etapų atskirai, prisimindami, kad skaitymas yra fizinės ir psichinės veiklos sintezė, kuriai būdingas akių darbo bei smegenų funkcijos koordinavimas.

SKAITYMAS

Skaitymo proceso analizė tiriant akies obuolio judesius parodė, kad akis nepereina sklandžiai nuo vienos teksto eilutės prie kitos. Emile Javal teigė, kad akis juda šuoliais ir “skaito” tada, kai akimirkai sustoja (įvyksta akies obuolio fiksacija). Akies judėjimas nuo vienos fiksacijos prie kitos yra staigus ir yra vadinamas virpėjimu. Tokių judesių greitis – nekontroliuojamas valios – yra toks didelis, kad jo metu žmogus nesugeba aiškiai matyti, o tai reiškia, kad jis negalės suvokti informacijos.
Daugelio eksperimentų rezultatai parodė, kad mes skiriame informacijos suvokimui 93-95% skaitymo laiko. Kitaip sakant, vieną valandą skaitančio žmogaus akys nejuda 56 minutes. Tuo metu vyksta informacijos priėmimas ir perdavimas smegenims. Tuo pačiu metu akių yra sukonstruotos taip, kad per sekundę gali padaryti daugiausiai penkis sustojimus. Tokiu būdu padarome išvadą, kad skaitymo greitis priklauso nuo to, kiek sugebėsime aprėpti informacijos akies sustojimo metu.

SUPRATIMAS

Apskritai, skaitomo teksto suvokimą sudaro atskirų žodžių, žodžių junginių ir sakinių supratimas. Žvelgiant iš kalbotyros taško, suprasti tekstą yra ne kas kita, kaip jį dekoduoti. Žodžių supratimas gali būti susijęs su ankstesne patirtimi, o taip pat tai gali būti naujos prasmės, kurios susidaro jungiant ir pertvarkant anksčiau pažintas prasmes.

Koks yra santykis tarp greitojo skaitymo ir supratimo? Tyrimai parodė, kad greitas skaitymas pagerina teksto supratimą. Greitai skaitantys žmonės geriau suprantą tekstą 30-40% negu lėtai skaitantys. Taip yra todėl, kad skaitytojai pagrindinį dėmesį skiria teksto supratimui o ne skaitymo technikai.

Didelį vaidmenį mokantis greitai skaityti atlieka sugebėjimas nukreipti savo dėmesį.

Toliau yra pateikiami pratimai, kurie lavina dėmesio apimtį (informacijos kiekį, kurį galime aprėpti vienu metu), pernešimą (sugebėjimą pereiti nuo vienos veiklos prie kitos) bei selektyvumą (sugebėjimą pastebėti tam tikrus žodžius tekste).

1. Schulzo lentelė (dėmesio apimties lavinimui)

Pirma užduotis būtų sujungti visus skaičius pradedant nuo 1 iki 81.

Antra užduotis būtų iškarpyti šablonėlius, kurie uždengtų visus skaičius, paliekant bet kuriuos 5, 7 arba 9, kurie matytųsi langeliuose. Tada paeiliui pridengti lentelę ir bandyti įsiminti matomus langeliuose skaičius. Pradėti nuo 5, vėliau 7 ir galiausiai 9.

Pratimas dėmesio pernešimui lavinti

Reikia pasirinkti du vienaženklius skaičius, pvz. 3 ir 2, parašyti juos vieną virš kito. Tada paskaičiuoti sumą ir užrašyti šalia viršutinio skaičiaus (gauname 5), o šalia apatinio skaičiaus parašyti viršutinį (parašysime 3). Jeigu skaičių suma dviženklė, rašome paskutinį skaičių. Skaičius, kuriuos surašėme antrame stulpelyje – sudedame, o sumą rašome kaip ir anksčiau, šalia viršutinio skaičiaus. Tokiu būdu gaunasi dvi eilės skaičių: viršutinėje eilėje: 358314564…, ir apatinėje eilėje: 235831459… .

Sekantis žingsnis, kuris apsunkintų pratimą, bet lavintų dėmesio pernešimą būtų toks. Dabar reikėtų rašyti dviejų skaičių sumą šalia apatinio skaičiaus, o viršuje sumos rašyti apatinį skaičių. Tokiu būdu gauname viršutinėje eilėje: 325729101…, o apatinėje eilėje: 257291011… .

Dėmesio selektyvumo lavinimas

Peržiūrint tekstą, pavyzdžiui, straipsnį iš žurnalo, mes stengiamės per paskirtą laiką (pvz. 15 sek.)surasti pasikartojantį žodį. Tada reikia perskaityti tekstą vėl normaliu greičiu ir paskaičiuoti kiek kartų tas žodis pasitaiko tekste. Pratimas gali būti keičiamas ieškant žodžio, kuris netinka prie konteksto. Pvz.:

Seniai seniai susitiko pavasaris visi žmogaus jausmai. Po to, kai Nuobodumas pavasaris trečią kartą nusižiovavo, Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskime pavasaris slėpynių?
Intriga pakėlusi pavasaris vieną antakį paklausė:
-Slėpynės? O kas pavasaris tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino, kad pavasaris vienas iš jų bus žaidimo vadovas. Jis užmerks pavasaris akis ir suskaičiuos iki milijono, o pavasaris kiti tuo laiku pasislėps. Kurį suras pavasaris paskutinį, tas bus laimėtojas ir pavasaris sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pavasaris pačiupo Euforiją už rankos ir pradėjo džiaugsmingai šokti. Laimė tuo metu taip pavasaris šokinėjo, kad net įtikino Abejonę. Tik Apatijai niekas pavasaris niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė pavasaris dalyvauti žaidime. Tiesa nutarė pavasaris niekur nesislėpti, nes ją vis tiek pavasaris visada suranda.

ANTICIPACIJA (NUMATYMAS)

Reikšmingą įtaką greitam teksto supratimui turi mokėjimas numatyti. Greitas skaitytojas remdamasis keliomis pirmomis raidėmis gali atspėti visą žodį, remdamasis pirmais žodžiais – sakinį, autoriaus mintį. Taip pat teigiama, kad skaitytojai daugiau dėmesio skiria viršutiniams žodžio kontūrams, o ne apatiniams. Jeigu mes uždengsime apatinę teksto eilutės dalį, tai skaitytojas lengviau perskaitys žodžius nei tuo atveju, kai jam bus uždengta viršutinė teksto dalis.

Anticipacijos tobulinimas – pratimai

1. Skaityti knygos puslapį uždengiant liniuote paskutinius visų eilučių raides, vėliau – pirmas eilučių raides, o toliau pirmas ir paskutines eilučių raides.
2. Laikraščio straipsnyje užspalvinti kiekvieno sakinio pirmus ir paskutinius žodžius. Perskaityti straipsnį bandant atspėti paslėptus žodžius.
3. Skaityti tekstą pradžioje su paslėptais žodžiais, vėliau su paslėptomis teksto dalimis.

ATSIMINIMAS

Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus atmintis gali patalpinti 1000 mlrd informacijos vienetų.

Atminties efektyvumą galima pagerinti atsižvelgiant į jos dėsningumus.

1. Žmogus galės tuo geriau įsiminti, kuo labiau bus įsitikintas, kad įsiminimas jam yra naudingas. „Silpna“ atmintis dažnai liudija apie tai, kad skaitymas yra blogai organizuotas arba skaitytojas aiškiai nesuvokia skaitymo tikslo.
2. Mechaninio įsiminimo (kalimo) efektyvumas yra 20 kartų mažesnis negu tada, kuomet skaitytojas supranta informacijos esmę.
3. Atminties apimtis (tai, kiek galime atkartoti iš karto) svyruoja nuo 5 iki 9 informacijos vienetų. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus vienodai sunkiai įsimena pvz. septynis skaičius, žodžius arba logiškai susietus sakinius.

P.S. Pateikta informacija yra įžanginė tiems, kurie nori paspartinti skaitymo greitį. Atlikdami pateiktus bei kitus pratimus reikia būti pasiruošusiems įdėti daug pastangų, skirti daug laiko ir kantriai laukti puikių rezultatų.

Parengė: Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos psichologė Anna Ulevič