Istorijos, lietuvių kalbos, klasės valandėlės integruota  pamoka netradicinėje aplinkoje.

 6-9 klasių mokiniai turėjo istorijos, lietuvių kalbos, klasės valandėlės integruotas pamokas netradicinėje aplinkoje – Vilniaus Choralinėje sinagogoje.

Mūsų pagrindiniai uždaviniai buvo susipažinti su Lietuvos žydų istorija, tikėjimu, tradicijomis. Tyrinėti Vilniaus architekturą, daiktų istoriją, erdves. Stiprinti lietuvių kalbos mokymąsi, jos vartojimą.

Vilniaus Pylimo gatvės sinagoga statyta pačioje XX amžiaus pradžioje. Tuo metu ji buvo viena iš daugiau nei šimto mieste buvusių žydų maldos vietų, tačiau išties išskirtinė, mat pastatyta Lietuvos sinagogoms nebūdingu maurišku stiliumi ir akį traukia ne tik melsva kupolo spalva, bet ir gausia puošyba bei hebrajišku užrašu fasade. Atrodytų, toks nedidelis sinagogos pastatas, o kiek jame istorijų! Sinagogos įvardijamos kaip vienas iš privalomų kiekvienos žydų bendruomenės atributų. Jos atlieka tris funkcijas – tai maldos, mokymosi ir bendruomenės susitikimo vieta. Tokį funkcijos tęstinumą užtikrina ir sinagoga Vilniuje. Pamokų metu apžiūrėjome Sinagogą. Mokiniai sužinojo, kaip meldžiamasi sinagogoje, kas yra Tora, kada ji skaitoma ir kokie jos simboliai, kuo skiriasi moterų ir vyrų apeigos, kas laikoma Šventojoje skrynioje ir kodėl jos negalėsime atidaryti. Taip pat sužinojo, kaip ši Sigagoga išliko per karą ir kuo ji yra išskirtinė visoje Lietuvoje.

Pamokų metu mokiniai susipažino su žydų religinės praktikos ritualais, kasdiena. Aptarėme pasiruošimą Šabui, kaip jam kaupiamasi ir tvarkomasi rengiantis sutikti griežtai nustatytu laiku. Kalbėjome apie tradiciją, atėjusią dar iš Senojo Testamento, skelbiančio, kad Aukščiausiasis pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi, padiskutavome ar tiesa, kad darbo nutraukimas – tai visiškas nieko neveikimas. Kokius darbus privalo žydai atlikti, o kurių turi vengti šią dieną.

Nors žydai Lietuvoje gyvena ne vieną šimtmetį, iki šiol ne visi susimąstome, kiek jų istorijos ir kultūros paslapčių tyko Vilniuje.  Tad šios pamokos padėjo mokiniams labiau pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas – žydų bendruomenę.

Integruotos pamokos metu buvo ugdomos mokinių pažinimo, kultūrinė, pilietiškumo, komunikavimo kompetencijos.

Istorijos ir pilietiškumo pagr. vyr. mok. J. Klimašauskaiė,

lietuvių k. vyr. mokytojos M. Kožemiakinienė, A. Grigelienė.