Pasiekimų vertinimas


PATVIRTINTA

Pavilnio pagrindinės

mokyklos direktoriaus

2015 m. rugpjūčio mėn.20 d.

įsakymo Nr. V-39

PAVILNIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta vadovaujantis „Nuosekliojo mokymosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas tvarka“, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1879; Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256; Bendrojo lavinimo mokyklų 2008-2009 metų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (toliau BP ir IS). Pradinis, pagrindinis ugdymas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais.

2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant mokyklos vertinimo dokumentus.

3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.

4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo kriterijai – išsilavinimo standartus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys IS.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį.

Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per egzaminus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt).

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslai:

5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

5.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

6.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:

7.1.Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.

7.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

8. Vertinimo principai:

8.1. Tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį).

8.2. Atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai).

8.3. Objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais).

8.4. Informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

9. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.

10. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas.

11. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

12. Mokiniams, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, detaliuosiuose planuose arba kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas.

13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

V. VERTINIMAS MOKANT

14. Pradinio ugdymo mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Vertinimas grindžiamas.

15. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai.

16. 5-10 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4- silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1– nieko neatsakė, neatliko užduoties.

17. Dėl mokinių pasiekimų mokantis ekonomikos, dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, žmogaus saugos vertinimo sprendimą kiekvienais mokslo metais priima mokytojų taryba.

18. Specialiosios medicininės grupės mokinių kūno kultūros pasiekimai pažymiais

nevertinami, įvertinimai dienyne žymimi „įsk.“ arba „neįsk“.

19. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metimų pažymių stulpelyje rašoma „atl“.

20. Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimas individualizuojamas.

21. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu.

21.1. Pirmas dešimt dienų (rugsėjo 1 – 10) visiems mokiniams skiriamos adaptacijai ir taikomas formuojamasis vertinimas.

22. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal BP reikalavimus.

23.Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama rašyti atsiskaitomąjį darbą.

24. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas.

24.1. Kontrolinis darbas skiriamas baigus didesnės apimties temą. Jis gali trukti 30-90 minučių. Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti atitinkamą įvertinimą.

24.2. Savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

24.3. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas – greitas mokinio ar klasės žinių patikrinimas. Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas. testas, diktantas.

24.4. Laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais prietaisais. Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, braižyti brėžinius, formuluoti išvadas).

24.5. Kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai, fiksuodami kontrolinių darbų tvarkaraštyje, skirtame mokytojams ir mokiniams.

24.6. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant kontrolinį darbą skiriamas laikas išeitai medžiagai pakartoti, įtvirtinti.

24.7. Kontrolinio darbo užduotys parenkamos įvairios, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes ir gauti teigiamą įvertinimą. Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimas balais.

24.8. Mokiniams per dieną gali būti skiriama ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir laiką- antrą, trečią pamokas antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir penktadieniais.

24.9. Rugsėjo mėnesį 5 klasės mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais. Mokinių ugdymo(si) pasiekimų aiškinimuisi taikomi individualūs mokinių pažinimo metodai.

24.10. Kontroliniai darbai ištaisomi per dvi dienas jų rezultatai surašomi į dienyną.

24.11. Kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti.

24.12. Paskutinę pusmečio savaitę, kontroliniai darbai neorganizuojami.

24.13. Mokiniai, nerašę savarankiško arba kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas atsiskaitymo dieną.

25. Mokinių pastangos rekomenduojamos taikyti kaupiamąjį vertinimą (mokiniai renka taškus) . Mokymosi motyvacijos skatinimui įvedama 10 taškų sistema:

· už aktyvų darbą pamokoje (1 pamoka- 0; 0,5; 1 taškų);

· už namų darbų atlikimą ( 1 uždavinys 0;0,5; taškų);

· už pamokų lankomumą (1 mėn. be praleistu pamokų 10 taškų)

· už papildomų darbų (pranešimų, projektų rengimą, jų pristatymą, darbą grupėje) (1 darbas-2 taškai);

· už dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, varžybose (10 taškų)

Visų veiklos sričių mėnesio rezultatus sumoja ir konvertuoja dalyko mokytojas:

26. pusmečio, metinis rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį.

27. Mokyklos tarybai pritarus, gali būti organizuojami pasitikrinamieji kontroliniai darbai, bandomieji žinių patikrinimai mokymosi pasiekimams įvertinti. Pasitikrinamųjų kontrolinių darbų, vykdymo tvarkaraštis sudaromas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų vykdymo pradžios. Bandomųjų žinių patikrinimo vykdymo trukmė – 1-2 val. (4,6,8,10 kl.)

VI. ĮVERTINIMO FIKSAVIMAS. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

28. 1-4 klasės mokinių pažanga ir pasiekimai fiksuojami klasės dienynuose, mokinių sąsiuviniuose, mokyklos pradinių klasių pasiekimų knygelėse. Mokinių savarankiški, kūrybiniai darbai, testai, kontrolinės užduotys kaupiami atskirame segtuve. Trimestrų ir metiniai įvertinimai dienyne žymimi lygiais: patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Baigiamosios klasės mokinių visų dalykų pasiekimai įvertinami aprašu.

29. Adaptaciniu laikotarpiu (1 mėnesį) 5 klasės mokiniams nerašomi pažymiai.

30. 5 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai aptariami po adaptacinio periodo, dalyvaujant klasių auklėtojams ir dalykų mokytojams.

31. Mokinių žinios vertinamos pagal tokią schemą:

Pažymių skaičius per pusmetį:

per pusmetį dalykui skirta:

*1 savaitinė valanda, mokinio žinios vertinamos ne mažiau kaip 4 pažymiais;

*2 savaitinės valandos – ne mažiau kaip 6 pažymiais;

* 3 savaitinės valandos – ne mažiau kaip 7 pažymiais;

* 4 savaitinės valandos – ne mažiau kaip 8 pažymiais;

* 5 savaitinės valandos – ne mažiau kaip 9 pažymiais;

Praleidęs du trečdalius pamokų be pateisinamosios priežasties ir neatsiskaitęs už mokomojo dalyko programą, mokinys neatestuojamas.

32. Pusmečių ir metiniai mokinių įvertinimai fiksuojami pažangumo suvestinėse.

33. Mokinių pasiekimai kas mėnesį aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės auklėtojas).

34. Ne rečiau kaip du kartus per pusmetį organizuojamas mokinių pasiekimų aptarimas su visais klasėje dėstančiais mokytojais (atsakingas klasės auklėtojas).

35. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir, esant reikalui, aptariami vaiko gerovės komisijoje, klasės auklėtojų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose.

36. Metodinėse grupėse analizuojami kontrolinių darbų, pusmečių ir metiniai rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, ugdymo tikslų realumo.

37. Savarankiškai besimokančių mokinių pasiekimai įforminami vadovaujantis „Savarankiško mokymosi tvarka”, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nrl759.

VII. INFORMAVIMAS

38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje – ir konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką. Kabinetų skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.

39. Apie mokymosi pasiekimus tėvai informuojami reguliariai:

39.1. Klasių auklėtojai surašo įvertinimus į mokinių pažymių/pasiekimų knygeles ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

39.2. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais budais: lankantis namuose, skambinant, rašant laiškus.

39.3. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip du kartus per pusmetį informuoja tėvus apie mokinių daromą pažangą ir pasiekimus.

39.4. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip 2 kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus, esant reikalui, kviečia į juos dalykų mokytojus.