Tradicija tampančiai vasaros stovyklai Pavilnio pagrindinė mokykla ruošėsi iš anksto. Juk niekas nenori atostogas leisti nuobodžiai. Todėl mūsų stovykloje mokiniai savo laiką leido linksmai, kūrybiškai ir turiningai. Kiekviena diena buvo skiriama fiziniam kūno parengimui, grūdinimuisi.
Pirmadienį visi nekantriai laukė žygio į prieškarinius Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos Antakalnio amunicijos bunkerius. Šie bunkeriai pastatyti 1924–1926 metais. Kompleksą sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Stačiakampės kameros ir koridoriai pastatyti iš betoninių konstrukcijų. Bunkerius juosia labai siauri tuneliai, arba ventiliacijos kanalai. Netoli yra likęs lauko akmenimis grįstas kelias, anksčiau būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Vienas bunkerių – dviaukštis. Tai ir buvo mūsų „ekspedicijos“ tikslas. Mišku atėjome prie įėjimo į požemį. Vaikai pritilę ruošė savo žibintus. Paskui visi atsargiai vorele nusileidome po žeme. Bunkerio koridorių ir patalpų sienos buvo drėgnos, jomis slidinėjo moksleivių prožektorių švieselės. Pusiau smėliu užpilti koridoriai ir šoniniai į tamsą einantys tuneliai, betoniniai statūs laiptai į kulkosvaidžių lizdą. Įspūdis visiems liko didžiulis…
Keliautojai sužinojo, kad Antakalnio bunkeriai įrašyti į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą, kaip kraštovaizdžio, retas architektūrinis ir inžinerinis objektas. Taip pat Antakalnio bunkeriai yra įtraukti į „Natūra 2000“, nes šiuose požemiuose įsikūrusi viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų pietryčių Lietuvoje. Manoma, kad čia gyvena septynios šikšnosparnių rūšys.
Toliau keliavome prie Vilnelės, kurios vėsus vanduo pailsino ėjikų kojas. Pro Pūčkorių palivarko sodybą, Belmontą ėjome iki Žemutinio Pavilnio. Tada pakilome Tuputiškių serpantinu ir pasiekėme mokyklą.
Antradienį praleidome prie Gėlos ežero. Žaidėme sportinius žaidimus, tobulinome plaukimo techniką. Vaišinomės ant laužo keptomis dešrelėmis.
Trečiadienį, paskutinę stovyklos dieną, užbaigėme „Strelčiukų žygtakiu“. Iš pat ryto mokiniai gavo žemėlapius ir susipažino su žygio eiga. Jis truko keturias valandas. Taip pat mokiniai turėjo pirmosios pagalbos pratybas, tobulino kvėpavimo techniką, mokėsi skaityti žemėlapį, susipažino su išgyvenimo principais. Grįžę į mokyklą, padarėme trumpą refleksiją apie stovyklą, planavome jos programą kitiems metams, pasivaišinome ledais.
Mokiniai stovykloje nemažai sužinojo, įgijo naujos patirties ir į vasarą iškeliavo su gera nuotaika.