Vilnius yra mokykla. Kaip iš gamtinių detalių suprasti ekosistemos būklę.


Spalio 17 dieną trečios ir ketvirtos klasių moksleiviai virto tikrais gamtos detektyvais, atlikdami įdomų vietinės ekosistemos tyrimą. Vaikai pasiskirstė į komandas, pasirinko nedidelį gamtos lopinėlį ir gavo specialų „Ekosistemos pėdsakais” lapą visiems savo atradimams užrašyti. Jų pagrindinė užduotis buvo paprasta: pamatyti, iš ko sudarytas šis gamtos namas ir kaip jame viskas susiję. Vaikai labai atidžiai stebėjo viską, ką matė. Jie ieškojo augalų ir užrašinėjo, kas su jais vyksta: kurie lapai jau pageltę, kokia žolė dar žalia, ar yra uogų ar sėklų. Su gyvūnais buvo sudėtingiau, nes rudenį jų sumažėjo, tačiau komandos vis tiek stengėsi surasti ir užfiksuoti kiekvieną vabalą, skruzdėlę ar vorą. Jaunieji tyrinėtojai tyrė žemę – kokios ji spalvos, ar puri, ar šlapia. Atskirai vaikai fiksavo visas šiukšles, kurias rasdavo savo plotuose, užrašydami, kokie tai daiktai (plastikas, popierius, stiklas).

Visa ši informacija – nuo mažo voro iki šlapios žemės ir saldainio popierėlio – buvo kruopščiai įrašoma į „Ekosistemos pėdsakais” lapą. Pasibaigus darbui komandos palygino savo užrašus ir padarė dvi svarbiausias išvadas:

  1. Gamtoje viskas yra tarpusavyje susiję. Nors gyvūnų sumažėjo, o lapai nukrito, visa tai yra vientisos sistemos dalis. Pavyzdžiui, drėgmė žemėje padeda augalams, nukritę lapai tampa maistu žemei, o vabzdžiai po jais slepiasi.
  2. Šiukšlės – tai svetimkūnis ekosistemoje. Rastų saldainių popierėlių, maišelių ir kitų šiukšlių buvimas parodė, kad šios atliekos nepriklauso natūraliam gamtos ciklui, jos gadina žemę ir gali pakenkti gyvūnams bei augalams.

Šis praktinis užsiėmimas padėjo vaikams ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir savo akimis pamatyti, kokie natūralūs procesai  vyksta gamtoje ir kodėl taip svarbu ją saugoti ir tausoti.

Pradinio ugdymo vyr. mokytojos Jelena Ščiglo ir Valentina Višniakova