Rodos tik vakar… rodos taip seniai, tai vyko, važinėjo po Vilnių tankai, girdėjosi šūviai, žuvo žmonės. Vieniems 35 metai tai daug, kitiems – kaip vakar, nes žmogaus atmintis, įsirėžusi su skausmu, begalinė. Sausio 13 – oji Laisvės gynėjų diena – keturiolika aukų sudėta ant Lietuvos Nepriklasuomybės altoriaus. Kaip šiandien pamenu Vilniaus Katedros aikštėje surikiuotus, trispalvėmis uždengtus karstus, kaip buvo šalta groti gedulingą maršą – net du pučiamųjų instrumentų orkestrai lydėjo didvyrius iki pat Antakalnio kapinių.

2026-01-13 brėkšta apšarmojęs rytas, aplink Pavilnio pagrindinę mokyklą baltas sniegas atspindi žvakučių liepsneles, uždegtas klasių languose. Į II aukšto vestiubiulį iš klasių tyliai suguža visa mokykla. Mokinė Taisija Maksimenko skaito mokytojos Janinos Klimašauskaitės parengtas eiles, skirtas Laisvės gynėjams, rodomas Sausio 13 – osios įvykių skaidrės, žuvusiųjų nuotraukos. Po mokinės Sofijos Bodarenko smuiku atliktos F. Kuchlerio „Concertino“ melancholiškos melodijos mokytojas Gerimantas Statinis pasidalino savo įspūdžiais iš tų, 1991 – ųjų sausio dienų, kurios jį užklupo Sakartvele, Tbilisyje, kur vyko daugiatūkstantinės minios su trispalvėmis mitingas, palaikantis Lietuvą. Mokytoja Alina Grigelienė papasakojo apie savo tėčio dalyvavimą tų dienų įvykiuose ir  mamos sukurtas, šiems įkvykiamas atminti, skirtas eiles.

Pasaulis šiandien kupinas neramumų, pavojai visada šalia, reikia būti budriems, susitelkusiems kaip tada, nes Laisvė nėra amžina ar perkama, už ją reikia kovoti: protu, ryžtu ir žiniomis. Tokia mūsų mokytojų ir mokinių yra paskirtis – šviesti ir šviestis, kad to nepasikartotų ir virš Gedimino pilies bokšto visuomet plazdėtų trispalvė.

Gerimantas Statinis