Pasveikinti Vilniaus Pavilnio pagrindinę mokyklą Kovo 11 – osios šventės išvakarėse atvyko Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės narė Jūratė Litvinaitė. Viešnią pristatė mokyklos direktorė Jūratė Venciuvienė. „Daugiasluoksnė kultūrų įvairovė ir dialogas su tautinėmis mažumomis duoda įstabių rezultatų ir užtikrina Lietuvos klestėjimą“ – taip savo kalbą baigė Prezidento patarėja J.Litvinaitė, o jos nuoširdūs sveikinimo žodžiai nuskambėjo prasmingai ir iškilmingai. Buvo parodyta mokytojos Janinos Klimašauskaitės mokinių parengta programa, istoriniai Kovo 11 – osios paskelbimo kadrai. Mokytoja Alina Grigelienė pristatė eilėraščių konkursą, kurio geriausieji darbai buvo matomi stende. Mokytojas Gerimantas Statinis priminė frazės „Švęskime Lietuvą“ autorių.

Prieš 20 metų pasirodė poeto ir eseisto Tomo Venclovos mintis apie paprastą Lietuvos šventimą. Dažnai ji cituojama straipsniuose ar kalbose apie valstybės šventes. Mes žinome, kad švęsti galima tik šventes, o T.Venclova žodį Lietuva sutapatino su žodžiu šventė.

„Kaip švęsti Lietuvą? Paprastai – nuvažiuoti prie upės ar ežero, įmerkti kojas į vandenį, pažiūrėti į dangų, prisiminti savo istoriją, pakalbėti lietuviškai su artimais žmonėmis ir pagalvoti, ką galime padaryti dėl savo šalies.“

Ši mintis perteikia Venclovos idėją, kad valstybė švenčiama ne vien oficialiais renginiais ar paradinėmis kalbomis, o asmenišku ryšiu su kraštu, kalba, žmonėmis ir gamta.

Jungtinės Karalystės Kings Lynn lietuvių bendruomenė šią refleksiją interpretavo savaip, tačiau irgi vaizdžiai:

„Kaip švęsti Lietuvą? Įmerkti kojas į jos upes, apkabinti medžius, dainuoti su jos paukščiais, būti su ją basomis, lakstyti su jos vėjais, pasiklysti jos pievose, įkvėpti jos pilna krūtine, pasakyti jai, kad myli…“

Straipsniuose, kalbose ar socialiniuose tinkluose Tomo Venclovos citata dažnai plinta be tikslaus šaltinio ir nurodyto autoriaus, todėl ji neretai pateikiama kaip aforizmas ar publicistinis tekstas be vienareikšmės pirmos publikacijos.

Perfrazuojan šią Tomo Venclovos metaforą ir atsižvelgiant į šių dienų realijas G.Statinis pasiūlė savo interpretaciją, skirtą Pavilnio pagrindinės mokyklos kolektyvui:

„Švęsti Lietuvą tai – prisisegus ženklelį su trispalve užsilipti į Gedimino kalną ir garsiai ištarti žodžius – Aš esu Lietuva, čia mano valstybės širdis! Tebūnie atstatyta čia Aukštutinė pilis, kaip vienas pagrindinių mūsų valstybės simbolių! Ką galiu aš padaryti, kad tai išsipildytų?

Juozas Džiazulis