Vilnius pavasario pradžią su Kaziuko muge pasitinka jau daugiau kaip 400 metų. Iki šiol niekas negali pasakyti, kada Vilniuje įvyko pirmasis toks turgus, bet aišku, kad ištakos siekia 1604 m., kai miestelėnai eitynėmis pasitiko iš Romos atgabentą popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą.

Vilniaus Pavilnio pagrindinėje mokykloje šis renginys labai laukiamas. Kaziuko mugei ruošėsi ir mokiniai, ir jų tėvai ar seneliai. Prekyba ir linksmybės prasidėjo po vidurdienio, salėje užgrojo muzika. Pati salė – nuotaikingai papuošta. Už prekystalių, išdėliotų pasieniais, stovėjo jaunieji prekijai. Mažieji prekybininkai kvietė rinktis būtent jų prekes. Tarp pirkėjų buvo ir mokytojų, ir moksleivių tėvų, senelių, mažųjų šeimos narių. Daugiausia buvo prekiaujama visokiais kepinukais: sausainiais, spurgytėmis ir kitais skanumynais, įvairiais namų rankdarbiais.

Mugė vyko su gera nuotaika, visi bendravo šypsodamiesi. Vaikai pajuto sąžiningai uždirbto euro vertę, mokėsi ne tik kultūringai bendrauti, derėtis, bet ir džiaugėsi draugų sukurtais meniškais ar skaniais gaminiais, galėjo pasisemti kūrybinių idėjų.

Kaip ir kasmet, mokyklinėje Kaziuko mugėje kviesta aukoti Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisui.

Retas namo grįžo tuščiomis – nešėsi lauktuvių iš mokyklinės Kaziuko mugės. Kas norėjo daugiau įspūdžių, vėliau patraukė į miesto „Kaziuką“.

Linas Senkus